Neseniai Geoffrey'ui Hintonui už indėlį į dirbtinį intelektą (AI) paskirta Nobelio premija sukėlė ginčų ir atskleidė gilesnę problemą, kaip visuomenė apdovanoja inovacijas. Nors Hintonas yra švenčiamas už novatorišką darbą dirbtinio intelekto srityje ir populiarinantį atgalinį propagavimą, kritikai, įskaitant dirbtinio intelekto ekspertą Jürgeną Schmidhuberį, teigia, kad premija neatsižvelgiama į pagrindinį Paulo Werboso ir Shun-Ichi Amari indėlį – dviejų asmenybių, kurių novatoriškas darbas dešimtmečiais anksčiau padėjo pagrindą šiuolaikiniai neuroniniai tinklai. 1974 m. Werboso daktaro disertacija ir 1972 m. Amari adaptyvaus mokymosi modelis buvo esminiai žingsniai, tačiau jų pastangas daugiausia nustelbė vėlesnių figūrų, tokių kaip Hintonas, matomumas.
Nobelio premija – didžiausias apdovanojimas mokslo srityje – turėtų pripažinti visą indėlių spektrą. Hintono atveju aplaidumas atspindi platesnį pačios inovacijos nesupratimą. Vienišo genijaus mitas, kurį dažnai įkūnija tokios asmenybės kaip Steve'as Jobsas ir Elonas Muskas, dominuoja viešuosiuose pasakojimuose, todėl galime manyti, kad pagrindiniai proveržiai įvyksta atskirai. Tiesą sakant, didžioji dalis pažangos atsiranda dėl bendrų pastangų. Nors Hintono pripažinimas nusipelnė, jis pabrėžia bendrą kreditų paskirstymo ydą: ankstyvųjų pionierių indėlis dažnai nublanksta, kai dėmesio centre atsiduria tie, kurie remiasi savo darbu.
Tai nėra vienintelė AI problema. Technologijos istorija kupina panašių istorijų. Steve'as Jobsas „iPhone“ išrado ne nuo nulio. „IPhone“ buvo laipsniškų išmaniųjų telefonų naujovių produktas, lygiai taip pat, kaip „Macintosh“ buvo daug pasiskolintas iš „Xerox PARC“ sukurtų naujovių. Jobso ryškumas slypi tobulinant šias technologijas, kad jos būtų intuityvios ir prieinamos masėms. Kaip prisipažino pats Jobsas: „Geri menininkai kopijuoja, puikūs menininkai vagia“, rodo realybę, kad naujovės dažnai apima esamų idėjų tobulinimą, o ne kažko visiškai naujo kūrimą.
Elono Musko asociacija su Tesla yra dar vienas atskleidžiantis pavyzdys. Muskas prie „Tesla“ prisijungė 2004 m., praėjus keleriems metams po to, kai ją įkūrė Martinas Eberhardas ir Marcas Tarpenningas. Nors Muskui dažnai priskiriama revoliucija elektromobilių pramonėje, elektromobiliai egzistuoja daugiau nei šimtmetį. Musko genijus buvo ne elektrinių transporto priemonių išradimas – tai koncepcijos pavertimas geidžiamu, keičiamo dydžio ir pelningu produktu. „Tesla“ sėkmę lėmė ne išradimai, o negailestingas vykdymas ir tobulinimas, baterijų technologijų ir autonominio vairavimo ribų peržengimas.
Ši dinamika yra svarbiausia Silicio slėnyje, kur įmonės nuolat remiasi esamomis idėjomis ir kelia jas į naujas aukštumas. „Facebook“ (dabar „Meta“) neišrado socialinių tinklų – „MySpace“ ir „Friendster“ jau sukūrė šią kategoriją. „Google“ nebuvo pirmasis paieškos variklis – „AltaVista“ ir kiti egzistavo jau seniai. „Facebook“ ir „Google“ pasisekė dėl jų sugebėjimo patobulinti ir pritaikyti šias koncepcijas, kad jos būtų žinomos visame pasaulyje. Tikroji Silicio slėnio stiprybė yra ne visiškai naujų technologijų kūrimas, o esamų tobulinimas ir plėtimas.
Panašiu keliu eina ir dirbtinis intelektas. Hintono darbas buvo esminis, tačiau jis buvo ant ankstesnių tyrimų pečių. „Werbos“ ir „Amari“ indėlis buvo labai svarbus kuriant neuroninių tinklų metodus, kurie vėliau paskatins tokius laimėjimus kaip „AlphaGo“ ir „OpenAI“ GPT. Šios technologijos atsirado ne iš oro – jos buvo dešimtmečius trukusios laipsniškos pažangos rezultatas. Per daug dėmesio skiriant atskiroms figūroms iškreipiama technologinės pažangos tikrovė, kuri beveik visada yra bendradarbiavimo, daugiasluoksnis procesas.
Tai atveda mus prie pagrindinės tiesos apie naujoves: būti pirmam, kuris išplėtoja idėją, nėra taip svarbu, kaip būti tam, kuris ją patobulins, padidins ir veiksmingai įgyvendins. Inovacijos nėra išskirtinis genialumas – tai kolektyvinė pažanga. Kai įskaitome tik labiausiai matomus skaičius, pasigendame indėlio tų, kurie padėjo pamatus proveržiams.
Ginčai dėl Hintono Nobelio premijos turėtų paskatinti iš naujo įvertinti, kaip pripažįstame naujoves. Pagrindinis Werbos ir Amari darbas nusipelno didesnio pripažinimo, nes jų ankstyvosios pastangos buvo labai svarbios, kad Hintonas pasiektų pažangą. Naujovės retai būna vieno žmogaus genialumo rezultatas – tai bendradarbiavimo kelionė, pagrįsta laipsniškais patobulinimais laikui bėgant.
Žvelgiant į ateitį, didžiausią AI ir kitų technologijų pažangą greičiausiai padarys ne tie, kurie išras visiškai naujas koncepcijas, o tie, kurie gali patobulinti ir pritaikyti esamas idėjas, kad atitiktų naujus iššūkius. „Tesla“ sėkmė buvo ne kuriant elektrinę transporto priemonę, o pavertus ją kažkuo geidžiamu, keičiamo dydžio ir praktišku. „Apple“ triumfavo ne išmaniojo telefono ar asmeninio kompiuterio išradimas, o tai, kad jie tapo prieinami ir nepakeičiami.
Tikros inovacijos matuojamos ne pagal tai, kur idėja prasideda, o pagal tai, kaip ji vystosi, kaip tobulinama ir kaip transformuoja pramonės šakas. Inovatoriai, kuriuos švenčiame, turėtų būti ne tik tie, kurie populiarina idėjas, bet ir tie, kurie kloja šių proveržių pamatus. Tik pripažinę šį platesnį bendraautorių tinklą galime visapusiškai įvertinti, kaip iš tikrųjų vyksta pažanga.
Daugiau komentarų, kuriuos būtina perskaityti, paskelbė Fortūna:
Fortune.com komentaruose išreikštos nuomonės yra tik jų autorių nuomonės ir nebūtinai atspindi jų nuomones ir įsitikinimus. Fortūna.